Neretai vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti šlapinimosi sutrikimai. Statistiškai tokius negalavimus pradeda jausti apie 40 proc. keturiasdešimtmečių ir apie 90 proc. aštuoniasdešimtmečių vyrų.
Nesunku įžvelgti aiškų ryšį tarp šlapinimosi sutrikimų bei lytinės funkcijos ir socialinio gyvenimo sutrikimų. Vyrai, kenčiantys dėl šlapinimosi sutrikimų, turi riboti savo fizinį aktyvumą, negali ilgam nutolti nuo tualeto, turi skirti daugiau laiko šlapinimosi procedūroms ir t. t. Dėl to daugelis iš jų patiria psichologinį diskomfortą ar net suserga depresija. Vyrų šlapinimosi sutrikimus dažnai lydi erekcijos disfunkcija, ejakuliacijos disfunkcija, lytinio potraukio sumažėjimas ir seksualinio gyvenimo ribojimas.
Ilgą laiką buvo manoma, kad bet koks vyresnių vyrų šlapinimosi sutrikimas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su priešinės liaukos (prostatos) liga. Pastarųjų dešimtmečių patirtis parodė, kad ne visi vyrai, sergantys prostatos liga, patiria šlapinimosi sutrikimų ir ne visi vyrai, gydyti dėl šlapinimosi sutrikimų, turi pakitusią prostatą. Prikaupta pakankamai naujų faktų apie vyresnių vyrų šlapinimosi sutrikimus ir jų priežastis bei gydymą, todėl šiais (2011) metais Europos urologų asociacija pakeitė oficialų požiūrį į šias ligas ir kardinaliai pakeitė klinikines nuorodas jų gydymui.
Vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimų simptomai būna obstrukciniai (susiję su apsunkintu šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės pokyčių) ir dirginimo (susiję su pakitusia šlapimo pūslės raumens, inkstų, nervų veikla). Pastarieji yra labiau varginantys ir stipriau sutrikdo gyvenimo kokybę.
Žemiau išvardyti tipiški vyrų šlapinimosi sutrikimai:
- staigiai stiprėjantis noras šlapintis ir verčiantis neatidėliotinai ieškoti tualeto;
- negalėjimas pradėti šlapintis, poreikis kurį laiką pastovėti priešais pisuarą;
- susilpnėjusi šlapimo srovė;
- pakitusi šlapimo srovės forma – pasidalijusi į dvi ar kelias sroves, panaši į laistytuvo ir pan.;
- pradėjus šlapintis protarpiais susilpnėjanti ar net nutrūkstanti, o vėliau atsinaujinanti srovė;
- poreikis įjungti papildomus (pilvo) raumenis, paspausti šlapimo pūslę pilnam išsišlapinimui;
- baigus šlapintis likęs jausmas, kad ne visas šlapimas ištekėjo;
- baigus šlapintis keli nevalingai ištekantys šlapimo lašai;
- nevalingai ištekantis šlapimas;
- dažnas šlapinimasis dieną, nesusijęs su didelio skysčio kiekio suvartojimu;
- naktinis šlapinimasis, ypač dažniau nei 1 – 2 kartus kiekvieną naktį;
- neįprasti šlapimo pūslės pojūčiai.
Jaučiantiesiems tokius simptomus verta kreiptis į urologą konsultacijos, ypač, jeigu šie simptomai sutrikdo kasdienio gyvenimo ritmą ir sukelia diskomfortą.
http://www.kardiolita.lt/lt/slapinimosi-sutrikimai-kada-kreiptis-i-urologa