Ieškokite vaistinėse!

Apie vaisingumą

article_image

Nevaisingumo samprata, rūšys


Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip nesugebėjimas pastoti po vienerių metų aktyvaus seksualinio gyvenimo, nenaudojant kontracepcijos. Vaisingos reguliariai lytiškai santykiaujančios poros vienerių metų laikotarpiu nevengiant nėštumo pastoja 75 proc. atvejų ir 85 proc. atvejų per du metus (PSO).

Tik apie 15 proc. vaisingo amžiaus porų nuo bendro nevaisingų šeimų skaičiaus kreipiasi pagalbos į medikus dėl nevaisingumo, dažniausiai ne anksčiau, kaip praėjus dviems metams po nesugebėjimo pastoti. Tarp šių porų nevaisingumas yra išimtinai moters problema maždaug 30 – 40 proc. visų atvejų, o išimtinai vyro – 10 – 30 proc. 15 – 30 proc. atvejų sutrikimai būdingi abiem partneriams. Po išsamių medicininių tyrimų nevaisingumo priežastys lieka neaiškios 5 –10 proc. porų (Winston, 1993).

Įprastai, siekiant pastoti, per pirmą mėnesį tai pavyksta ~25% šeimų, per pirmą pusmetį - ~60% ir per pirmus metus - ~85%. Toliau pastojimo tikimybė mažėja ir čia jau reikalinga medikų pagalba. Moters vaisingumas pradeda mažėti nuo 30 m. amžiaus. Ryškus šuolis žemyn būna 35 - 40 m. laikotarpyje. Kai kuriose šalyse anksčiau tokio amžiaus moterys net nebūdavo gydomos. Dabar, atsiradus dirbtinio apvaisinimo galimybei, gali pastoti ir vyresnio amžiaus moterys (Glazer, 1989).

PSO duomenimis šiandien jau yra atrasta 22 priežastys moterų nevaisingumo ir 16 vyrų. 93 proc. moterų ir 99 proc. vyrų, kuriems buvo nustatytas nevaisingumas patiria psichinį, socialinį diskomfortą, mažėja jų socialinė adaptacija, profesinis aktyvumas (Cooper, 1999).

Vyrų nevaisingumo priežastys

Vyro nevaisingumo priežastis paprastai yra prasta spermos kokybė. Prastos spermos kokybės priežastys:

  • Sėklidėse nevyksta spermatozoidų gamyba
  • Nenusileidusios sėklidės
  • Infekcijos
  • Karščiavimas
  • Sėklidžių vėžys
  • Spermatozoidus surišantys antikūniai

Spermatogenezės sutrikimai sėklidėse yra pati dažniausia prastos spermos kokybės priežastis. Paprastai vyras neturi jokių nusiskundimų, tačiau yra nevaisingas.

Jei berniuko sėklidės po gimimo yra nenusileidę į kapšelį yra rizika, kad spermos kokybė vėliau bus prasta. Ši buklė turi būti kaip galima anksčiau gydoma, nes kuo ilgiau sėklidės bus aukštesnės temperatūros sąlygomis, tuo didesnė tikimybė, kad spermos kokybė bus prasta.

Infekcinės ligos kaip chlamidijozė ar gonorėja gali sutrikdyti spermijų praeinamumą prielipu ir lytiniais takais. Infekcinis parotitas (kiaulytė), persirgtas vaikystėje, gali būti vyro sterilumo priežastis, nes spermatozoidus gaminantis audinys gali būti suardytas. Kai kuriais atvejais spermatozoidai gali būti išgaunami operacijos metu tiesiai iš prielipo ar sėklidžių.

Aukšta, net trumpalaikė, temperatūra gali pabloginti vyro spermos kokybę trijų mėnesių laikotarpiu. Ilgalaikis ir dažnas kaitinimasis saunoje gali sumažinti spermatozoidų kiekį dėl žalingo karščio poveikio.

Sėklidžių vėžiu sergančio vyro spermos kokybė dažnai būna bloga po spindulinio ir chemoterapinio gydymo. Kai kuriems vyrams šie pakitimai yra laikini, tačiau dalies vyrų spermos kokybė laikui bėgant nepagerėja. Diagnozavus sėklidžių vėžį, yra svarbu svarstyti klausimą dėl spermos užšaldymo prieš pradedant spindulinį ar chemoterapinį gydymą.

Kai kurių vyrų organizme vyksta antikūnių gamyba, kurie suriša spermatozoidus ir sutrikdo jų funkciją. Retai būna žinoma, kodėl vyksta šių antikūnių gamyba, kai kuriais atvejais tai vyksta dėl praeityje buvusios vyro chirurginės sterilizacijos. Po chirurginės sterilizacijos atstačius lytinių takų praeinamumą, dalis vyrų lieka nevaisingi, nes sterilizacijos laikotarpiu organizme gali prasidėti antikūnių prieš spermatozoidus gamyba.

Būtina atkreipti dėmesį, kad pilnas spermatogezės ciklas trunka 90 dienų. Jeigu gydytojas nustato, kad vyro vaisingumas gali būti koreguojamas - būtent 90 dienų gali reikėti vartoti gydytojo paskirtus preparatus.

← Atgal į sąrašą